CROCTOBER ARTĖJA! Iki šventinio mėnesio pradžios liko: 
35
:
36
:
00
Kilo klausimų? 8 (5) 2080009
2022-08-23

Vaiko savarankiškumas – charakterio bruožas, kurį būtina ugdyti ir puoselėti

„Tu kaip koks mažas vaikas!“ Tai – frazė, išsprūstanti tada, kai kas nors ko nors nepadaro arba padaro ne taip, kaip reikia. Norint, jog tokius žodžius, garsiai ar mintyse, savo atžalai tektų sakyti kiek įmanoma rečiau, turite „griebti jautį už ragų“ ir, neprarandant kantrybės, mokyti ją/jį savarankiškumo kiekviename žingsnyje nuo pat ankstyvo amžiaus.

Tam pasitarnauti gali ir… „Crocs“ vaikams skirta avalynė! Ir jokios čia paslapties! Crocs batai, be patogumo, patvarumo, ortopedinių reikalavimų atitikties bei vaikams imponuojančio dizaino, pasižymi ir paprastu apsiavimu/nusiavimu O, kai vaikui sekasi kažką atlikti, natūraliai atsiranda daugiau motyvacijos siekti kitų tikslų.

Savarankiškas vaikas, socializacijos naujoje aplinkoje (pavyzdžiui, darželyje, mokykloje tarp kiemo draugų) metu, patirs gerokai mažiau streso, o ir tėvai, vaikui pačiam gebant atlikti daugelį darbų (juk botai patys neapsimaus!), turės daugiau laiko. Galiausiai, vaikas, išmokęs padaryti kažką, ką anksčiau atlikdavo tėvai, bus patenkintas ir labiau pasitikintis savimi.

Nuo kada vaikai turėtų eiti į savarankiškumo „mokyklą“?

Amžius, nuo kurio rekomenduojama pradėti lavinti vaiko savarankiškumą, priklauso nuo užduočių pobūdžio. Pavyzdžiui, padėti daiktus į vietą (populiariausias „pratimas“ – išmėtytų žaislų surinkimas) sėkmingai išmokyti galima jau 1,5–2 metų sulaukusius mažylius.

Remiantis moksliniais tyrinėjimais bei praktine tėvų patirtimi, 3 metai – pats idealiausias metas pradėti mokyti tokių „sudėtingų“ užduočių, kaip batų apsimovimas, rūbų apsivilkimas, savo lovytės pasiklojimas ir pan. Taip pat – suvokimo apie daiktų vertę, neatsiejamo nuo tokių praktinių darbų, kaip lauke pamesto paspirtuko ar dviratuko pastatymas į vietą, baigus važinėti.

Specialistai mini ir „magiškuosius“ 7-tus gyvenimo metus. Tai – amžiaus tarpsnis, kuomet vaiko asmenybė yra itin imli savarankiškumo įgūdžių puoselėjimui ir galima atžalai drąsiai patikėti atsakingesnių darbų atlikimą, pavyzdžiui, augintinio priežiūrą ar gėlių laistymą.

Aišku, kiekviena mama/tėtis geriausiai pažįsta savo vaiką ir būtent ta nuojauta, o ne vadovėlinėmis taisyklėmis, tiek ugdant savarankiškumą, tiek mokant kitų dalykų, derėtų vadovautis. Pavyzdžiui, vienas 5-erių metų vaikas jau bando (ar net moka!) susidoroti su batraiščiais, o kitam Crocs klumpės, kurias apmauti yra paprasta, kaip 1,2,3, dar sunkiai, be „salės pagalbos“, įveikiama užduotisׅ. Žinoma, visi suaugę gebame atlikti tokias elementarias užduotis, kaip mūsų pavyzdyje minėtas batų apsiavimas, net jei tėvai specialiai ir „netreniravo“, bet, kuo anksčiau to pradėsite mokyti, tuo, patikėkite, lengviau bus visiems.

Patarimai tėvams, norintiems efektyviai ugdyti vaiko savarankiškumo jausmą

 

Apibrėžkite vaiko pareigas ir, jei reikia, nuolat jas priminkite

Tai, kas mums yra savaime suprantama, mažam žmogučiui gali atrodyti visiškai kitaip. Aiškiai įvardinkite, kokių darbų atlikimo iš jo tikitės, pavyzdžiui, taisyklė, jog crocs lietaus batai, palaksčius po balas, turi būti tvarkingai padedami į savo vietą. Vaikui augant, natūralu, pareigų daugėja ir jos tampa atsakingesnės.

Nusiteikite, jog, apsišarvavus kantrybe, teks ne vieną kartą priminti vaikui apie vieną ar kitą neatliktą darbą. Taip nutikti gali dėl mažylio nerūpestingumo bei elementaraus nežinojimo, ką reiškia „pareiga“, tačiau neretai vaikas, pasinėręs į nerūpestingą fantazijų pasaulį, tiesiog viską pamiršta.

Pirmiausiai mokykite rūpintis savimi ir tinkamu savo elgesiu

Skatinkite vaiką ne tik stengtis pačiam apsiauti batus ar apsirengti, atsikėlus ryte – pasikloti lovą, o, pažaidus, – padėti žaislus į vietą, bet ir elgtis taip, jog daiktai būtų tausojami. Pavyzdžiui, jei, visur neatsakingai mėtant paspirtuką, vieną dieną šis tampa nebetinkamas naudoti, naujo įsigijimui vaikas turi susitaupyti pats ar bent jau pridėti šiokį tokį indėlį iš taupyklės.

Nepamirškite mokyti ir dalinimosi su kitais meno

„Čia mano, neduosiu!“ – natūralus vaiko raidos etapas, su kuriuo ankstyvame amžiuje susiduria visi vaikai. Tačiau tai nereiškia, jog tėvai, matydami, kaip dėl norimo žaislo tarpusavyje pliekiasi sesė su broliu ar vaiką, dėl jo nenoro dalintis, atstumia kiemo draugai, turi nieko nedaryti, o tiesiog kantriai laukti, kol išaugs. Taip, išaugs, tačiau su jūsų pamokymu, jog dalintis reikia, šis procesas bus žymiai greitesnis ir sklandesnis. Vaikai, kurie noriai dalinasi su kitais, draugiškiau priimami į kolektyvą ir gali išvengti bereikalingų neigiamų emocijų, susijusių su atstūmimo liūdesiu. Nors, žvelgiant paviršutiniškai, dosnumas ir savarankiškumas – dvi atskiros savybės, tačiau iš tikro tai yra glaudžiai susiję. Savarankiškas vaikas turi mokėti ne tik imti, bet ir duoti.

Ugdykite vaiko kantrybę

Dažnas suaugęs, susidūręs su, atrodo, neįveikiama užduotimi, nori šią mesti ar perduoti kitam. Tikėtina, jog tai – netinkamo auklėjimo vaikystėje pasekmė, kai, pavyzdžiui, tėvai, pamatę, jog mažylis, negalėdamas kažko atlikti, nervinasi, patys tą darbą ir padarydavo. Apsišarvuokite kantrybe ir skatinkite vaiką bandyti tiek kartų, kiek reikia, jog darbas būtų padarytas. Taip vaikas, nesvarbu, net jei ir pasižymi „degtuko“ charakteriu, po truputį taps kantresnis ir įsisąmonins, jog, norint pasiekti tikslą, reikia tam skirti laiko ir jėgų.

Žinoma, ugdydami vaiko kantrybę, galite numesti ir savotišką „gelbėjimosi ratą“. Jei jūsų užduotis – išmokyti savarankiškai apsimauti batus, padėti gali „Crocs“ botai vaikams ar kito gamintojo lietaus batai vaikams, viršuje turintys vadinamąsias rankenėles, gerokai palengvinančias batų apsiavimą.

Įvertinkite atliktą darbą ir įdėtas pastangas

Visiems, o ypač suaugusiems, yra svarbu pagyros. Nepamirškite šios taisyklės, kai vaikas apsiaus batus, paklos lovą, išplaus arbatos puodelį ar pažais su jaunesniu broliu/seserimi. Akcentuokite naudą, kurią suteikia vaiko atliekamas darbas, nepaisant to, koks mažas šis bebūtų. Jei iki galutinio tikslo, tai yra teisingai atliktos užduoties, ir yra toli, girkite vaiką už tai, jog mažylis stengiasi.

Išlikite supratingi

Vaikas, net ir po, atrodo, itin išsamaus instruktažo, ką ir kaip reikia daryti, tikėtina, klys, klys ir dar kartą klys. Kuo sudėtingesnis darbas, tuo daugiau klaidų gali pasitaikyti, o ir chaosas namuose – neišvengiamas. Pavyzdžiui, bandymas išsirinkti batus, tinkančius lietui lyjant, prieš tai išvertus visą batų dėžės „kolekciją“! O ir tie pagaliau surasti botai atsidūrė ne ant tos kojos! Nusiteikite, jog prireiks daug kantrybės, aiškinant, kodėl kažko nepavyko padaryti ir kokių veiksmų reikia imtis, jog kitą kartą būtų labiau priartėta prie tikslo.

3 grubiausios tėvų klaidos, daromos mokant vaiką savarankiškumo

 

Lyginimas su kitais vaikais

Nesvarbu, ką tokio amžiaus mokėjo vyresnė sesė ar kokiais gabumais išsiskiria draugės sūnus. Kiekvienas vaikas su savo privalumais ir trūkumais yra individualus. Tai – sena, galbūt šiek tiek nuvalkiota taisyklė, tačiau, ugdant vaiko savarankiškumą, tiesiog būtina it kelrodė žvaigždė.

Išankstinis nusistatymas

Dar prieš vaikui pradedant kažką atlikti, šis tėvų jau gąsdinamas, koks sudėtingas vienas ar kitas darbas yra ir, tikriausiai, ne jo jėgoms. Auklėjant vaiką, tokią atvirkštinę psichologiją geriau pamirškite. Stenkitės pasitikėti savo vaiku, skleisti pozityvumą ir juo atžalą užkrėsti. O jei iš tikrųjų manote, jog vaikas kažko nesugebės atlikti, pavyzdžiui, dėl savo amžiaus, tiesiog nukelkite šią užduotį vėlesniam laikui.

Neatsižvelgimas į vaiko charakterį

Jei vaikas yra ramesnis, lėtesnis, norimos užduoties atlikimui skirkite daugiau laiko. Taip išvengsite ne tik bereikalingo nervinimosi, bet ir streso vaikui, kurį sukeltumėte jį skubindami kažką atlikti. Jei vaikas aktyvus, natūralu, jog jam sunkiau sukoncentruoti dėmesį ilgesnį laiką, tad užduotį reikėtų išskaidyti į atskirus etapus.

Taip pat skaitykite